korporatyvizmas

korporatyvizmas statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinės sistemos institucinės-funkcinės sandaros, visuomenės interesų atstovavimo ir viešosios politikos sprendimų priėmimo sistema, kai kurioms nors interesų grupėms suteikiamas privilegijuotas statusas ir išskirtinės teisės dalyvauti priimant politinius sprendimus.Ph. Shmitteris apibrėžia kaip interesų atstovavimo sistemą, kurios dalys organizuotos į tam tikrą skaičių ypatingų, būtinų, nekonkuruojančių, hierarchiškai organizuotų ir funkciškai diferencijuotų grupių. Šios valstybės pripažintos arba leistos (sukurtos) interesų grupės turi monopolinę teisę daryti įtaką valdžios priimamiems sprendimams, mainais už tai palaiko valdžią. Skiriamos 2 formos: valstybinis ir visuomeninis. Pirmajam būdingas valdžios apribotas interesų grupių skaičius, privaloma narystė ir dalyvavimas atrinktose organizacijose, griežtai hierarchiška interesų grupių asociacijų tvarka, interesų grupių atstovavimas valdžios sudarytose struktūrose pagal nustatytas kvotas ir t. t. Antrajam būdingas sąlygiškas interesų grupių savarankiškumas, interesų grupių skaičių, įtaką ir konkurenciją riboja interesų grupių asociaciniai susitarimai, interesų grupės išskirtinį statusą politikos procese įgyja jų nesuvalstybinus. Esminis šių formų skirtumas yra tai, kad valstybinis korporatyvizmas politinį procesą leidžia monopolizuoti kurioms nors interesų grupėms ir iki minimumo apribojamos jų konkurencijos galimybės; visuomeninio korporatyvizmo atveju, nors jos ir apribojamos, išlieka interesų grupių dalyvavimo ir konkurencijos galimybės. Klasikiniais korporatyvinių sistemų pavyzdžiais laikomos Austrija, Švedija, Šveicarija (20 a. 7–8 dešimtmečiai). Kai kurios politinės sistemos vertinamos kaip pusiau korporatyvinės (angl. semi-corporatism). Pvz., Japonijos ir Prancūzijos vyriausybės visada siekė glaudžiai bendradarbiauti su verslui atstovaujančiomis interesų grupėmis, tačiau nepaisė ir į politinį procesą neįtraukė profsąjungų, kurios traktuojamos kaip verslui subordinuotas partneris. Neretai išskiriama naujausia korporatyvizmo forma – neokorporatyvizmas (angl. neocorporatism). Tai sistemos, kuriose interesų grupės vertinamos kaip valstybės licencijuotos, pripažintos ar įsteigtos, turinčios privilegiją atstovauti kurio nors sektoriaus interesams ir bendradarbiaujančios su vyriausybe ne tik rengiant ir priimant sprendimus, bet ir juos įgyvendinant, – dažnai net veikiančios vietoj vyriausybės. atitikmenys: angl. corporatism ryšiai: susijęs terminas – interesų grupė susijęs terminas – pliuralizmas